Spektaklis „Kronikos į laisvę“
Pristatome antrąjį teatrą ir jų spektaklį.
Šakių kultūros centro Gelgaudiškio padalinio Sudargo dramos teatras.
Teatro kūrybinė veikla – tai nuolatiniai ieškojimai, istorijos pažinimas ir noras per teatrą atskleisti žmogaus sielos gelmes.
1
Pirmasis Sudargo suaugusiųjų dramos teatro spektaklis – „Širdys pilnos lietuviškų žodžių“, pastatytas 2021 metais pagal Juozo Švaisto knygą „Žiobriai plaukia“. Šiuo spektakliu teatras atvertė ne tik vieno žymiausių Suvalkijos knygnešių, bet ir visos XIX amžiaus Lietuvos istorijos puslapį, kuriame atsispindi lenkėjimas, rusinimas, spaudos draudimas, baudžiava ir kiti sudėtingi mūsų tautos istorijos tarpsniai.
Siaučiant pandemijai, teatras sukūrė vaizdo pasakojimą „Knygnešys“ ir trijų dalių vaizdo ciklą „Užgavėnės Sudarge“.
2022 metų rugsėjo pabaigoje pristatytas trumpas vaizdelis „Praradimai“, kuriame kalbama apie nutautėjimą. Tų pačių metų gruodį Sudargo bažnyčioje vaidinimu „Kaip prakalbinti širdį Kalėdoms“ papasakota Jėzaus gimimo istorija.
2023 metais pastatytas spektaklis „Žmogus iš Lietuvos“ pagal Petro Cvirkos kūrinį „Iš Sibiro…“. Šį kartą žiūrovai galėjo išvysti knygnešio šeimos tragediją.
2024 metais, remiantis 1863 metų sukilimo amžininkų prisiminimais, sukurtas spektaklis „Kronikos. Kelias į laisvę“, kviečiantis pažvelgti į spaudos draudimo Lietuvoje ištakas. Spektaklio premjera įvyko tais pačiais metais. Jo fragmentai buvo pristatyti 2024 metų liepos 3 dieną Valdovų rūmuose vykusioje jubiliejinės, 100-osios, Dainų šventės Teatro dienoje.
2025 metais žiūrovams pristatyti teatralizuoti pamokslų knygos „Garsas apie baisybes dienos sūdo ir kankinimai pragariniai“ skaitymai. Knyga išversta 1862 metais Serafino Lauryno Kušeliausko.
2026 metais dienos šviesą išvydo inscenizacija „Kaip Sudargo mergos sau jaunikio ieškojo“, sukurta remiantis Rasų šventės burtais ir tikėjimais.
1
Spektaklis pagal 1863 metų sukilimo amžininkų prisiminimus
„KRONIKOS. KELIAS Į LAISVĘ“
rež. Irma Svetlauskienė
Spektaklis kviečia pažvelgti į spaudos draudimo Lietuvoje ištakas. Tai tekstų koliažas, sukurtas remiantis 1863–1864 metų sukilimo amžininkų prisiminimais.
Moterys dar prieš sukilimą ir jo metu rengė manifestacijas, giedojo politinio turinio kūrinius, rinko aukas nuo valdžios represijų nukentėjusioms šeimoms, viešai nešiojo Abiejų Tautų Respublikos valstybingumo simbolius ir gedulingus drabužius. M. Muravjovas moterų gedulingų drabužių nešiojimą įvertino kaip „prielankumą kariniams veiksmams“, už kurį turėjo būti baudžiama taip pat, kaip už dalyvavimą sukilime.
Spektaklyje tardymo, kalinimo ir tremties patirtimi, jausmais bei išgyvenimais dalijasi Motinos, Seserys ir Dukros – moterys, kurių artimieji buvo suimti sukilėlių organizacijų nariai ar sukilėlių būrių vadai. Pasitelkiami Dalevskių, Jamontų ir Narbutų šeimų moterų, taip pat Žemaitės vaikystės prisiminimai. Skamba autentiška patriotinė litanija, 1861 metais platinta per manifestacijas Kaune ir Vilniuje.
Atrodo, tarsi moterys prabiltų iš pageltusių fotografijų… Visiškai juodos figūros, ant juodų kaspinų ir grandinių nešančios didelius juodmedžio kryžius… Iš bendros garsų kakofonijos tai viena, tai kita išnyra moters išgyventa istorija: paskutiniai Zigmanto Sierakausko atsisveikinimo žodžiai mylimai žmonai Apolonijai Dalevskaitei-Sierakauskienei, sūnaus Stanislovo Išoros egzekucija Lukiškių aikštėje, atgyjanti motinos prisiminimuose…
Spektaklio premjera įvyko 2024 metais. Tų pačių metų liepos 3 dieną spektaklio fragmentai buvo pristatyti Valdovų rūmuose vykusioje jubiliejinės, 100-osios, Dainų šventės Teatro dienoje.
1
Data: lapkričio 21 d.
Laikas: 14 val.
Vieta: Čekiškės laisvalaikio salė