Margininkų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia

Margininkų kaimas didžiuojasi vienu darniausių ir originaliausių XIX a. antrosios pusės liaudiškų sakralinių pastatų. Medinė kaimo koplyčia pirmą kartą paminėta 1872 m. 1923 m. jai suteiktos parapinės teisės, todėl 1924 m. koplyčia buvo suremontuota ir pertvarkyta į liaudies architektūros formų bažnyčią. Salinio plano pseudobazilikinės erdvės bažnyčios viduje iki 1962 m. buvo savitas dviejų vargonų choras. 1970 m. bažnyčia vėl buvo atnaujinta. Jos vidų dekoravo vietos dailininkė J. Slyvauskaitė.

Bažnyčia – liaudies architektūros formų, su trisiene apside ir bokšteliu. Pietiniame šone yra zakristija, kuri 1962 m. buvo išplėsta iki pagrindinio fasado. Šio fasado viršų užbaigia trapecinis frontonas ir originalus stogo viršus. Virš jo stūkso bokštelis su varpo formos stogeliu ir XIX a. nukaltu ornamentuotu kryžiumi. Už šventoriaus stovi daili vienaukštė klebonija, pastatyta 1924 m.

Bažnyčios vidus suskaidytas į tris navas. Vidurinė gerokai aukštesnė ir platesnė už šonines. Didysis altorius paprastas, kuklių barokinių formų. Jis pastatytas pagal klebono kun. J. Marcinkevičiaus projektą.

Šventovė išsiskiria varpine, kuri pastatyta pagal klebono P. Marcinkevičiaus projektą. Aukšta, medinė, iš trijų tarpsnių – tokio tūrio varpinės Lietuvoje retos. Joje esantis vokiškojo tipo, gotikinis varpas 1957 m. perkeltas iš Vištyčio evangelikų liuteronų bažnyčios. Varpas įrašytas į Lietuvos kultūros vertybių registrą.

1996 m. bažnyčia įrašyta į Lietuvos kultūros vertybių registrą.