Lepšiškių piliakalnis

Lepšiškių piliakalnis, dar vadinamas Batareika – vienas iš Neries slėnio gynybinės sistemos piliakalnių, menantis ankstyvųjų Lietuvos bendruomenių gyvenimą ir gynybos tradicijas. Piliakalnis datuojamas I tūkst.–II tūkst. pradžia.

Gamtinį iškyšulį mūsų protėviai gynybos tikslais atkirto nuo aukštumos, iškasę griovį ir iš iškastų žemių supylę pylimą. Taip suformavo 15×7 m dydžio aikštelę – pilies kiemą. Ant pylimo stovėjo medinis gynybinis bokštas, kiemą juosė gynybinė siena. Iš slėnio pusės pilį saugojo statūs 23 m aukščio šlaitai. Aikštelėje išlikęs kultūrinis sluoksnis liudija, kad čia veikė įtvirtinta gyvenvietė.

Prieš Antrąjį pasaulinį karą šiose vietose gausiai gyventa lenkų, iš čia ir kaimo pavadinimas Lepsziszki (lenkiškai – „geresnė vieta“). Po karo, sulietuvinus pavadinimą, kaimą imta vadinti Lepšiškiais – šis vardas suteiktas ir piliakalniui.