Kauno tvirtovės I fortas

Šis fortas statytas 1882–1889 m., rekonstruotas XIX. a. pab.–XX a. pr. Statiniai artimi tipiniam projektui: fortas yra taisyklingo ištęsto šešiakampio formos, griežtos simetrinės struktūros.

Gynybinio pylimo viršuje buvo artilerijos ir pėstininkų kovinės pozicijos. Po gynybiniu pylimu esančiuose kazematuose įrengti amunicijos sandėliai. Kareivines ir forto vidinius kiemus išoriniu grioviu jungia požeminiai tuneliai – poternos. Flanginei griovio gynybai buvo skirti kaponieriai ir puskaponieriai. Išorinį gynybinį griovį supa kontreskarpinė skliautinė raudonų plytų siena.

Pirmojo pasaulinio karo metais, vykstant Kauno tvirtovės puolimui, I fortas įnirtingai gynėsi nuo vokiečių armijos puolimo. Šis fortas buvo intensyviai apšaudomas vokiečių artilerijos. Manoma, kad į I fortą pataikė net septyni „Didžiosios Bertos“, anuomet vieno galingiausių apgulties ginklų pasaulyje, sviediniai.

Tarpukariu stokojant gyvenamojo ploto forto patalpose įsikūrė vargingai gyvenantys žmonės. Kairiajame užnugario amunicijos sandėlyje buvo įrengta dujų kamera – 1938–1940 m. čia buvo vykdomos mirties bausmės kriminaliniams nusikaltėliams.

Sovietų okupacijos metais I fortas priklausė Pabaltijo apygardos Kauno priešlėktuvinės gynybos brigadai. Čia buvo vykdomas C-125 raketų techninis aptarnavimas.

Šiuo metu forto teritorija pritaikyta lankymui, rengiamos šventės, ekskursijos, edukacija su žirgais.