Karmėlavos Šv. Onos bažnyčios šventoriaus vartai

Manoma, kad pirmoji Karmėlavos bažnyčia statyta apie 1521 m. Jos fundatorius – Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Senasis. Maldos namai ne kartą buvo sunaikinti ugnies. Juos atstatyti teko bent keturis kartus.

Paskutinį kartą bažnyčia degė per Antrąjį pasaulinį karą 1944 m. Po gaisro maldos namai perkelti į klebonijos ūkio pastatą ir čia veikia iki šių dienų. Bažnyčia, įsikūrusi šalia senojo buvusios bažnyčios šventoriaus, savo forma primena gyvenamąjį namą. Nuo jos atsiveria vaizdas į Neries upės slėnį.

Per gaisrą išliko XIX a. statyti senosios bažnyčios 3 m aukščio, ornamentuoti, ažūriniai, kalvių darbo barokiniai šventoriaus vartai. Juos laiko mūro kolonos, virš vartų – geležiniai ornamentuoti kryžiai. To paties stiliaus – ir greta esantys apie 1,5 m aukščio varteliai. 1992 m. tvora ir vartai įrašyti į Lietuvos kultūros vertybių registrą.