Garliavos evangelikų liuteronų bažnyčia

1814–1816 m. dvarininkas ir Garliavos įkūrėjas Jozefas Godlevskis pastatė medinę bažnyčią. 1818 m. oficialiai įkurta Garliavos evangelikų liuteronų parapija, kuriai priklausė apie 700 tikinčiųjų. Nuo pat pradžių Garliavos klebonais buvo skiriami lietuvių kalbą mokantys liuteronų kunigai

1860–1870 m. vietoje medinės bažnyčios buvo pastatyta mūrinė su bokštu ir dviem variniais varpais. Bažnyčios interjeras išsiskyrė prabangiu sietynu, patogiais suolais.

Pirmojo pasaulinio karo metu bažnyčia buvo stipriai apgadinta: sunaikintas bokštas, nukentėjo stogas, altorius, langai, durys. Tarpukariu bažnyčia buvo atstatyta, o pamaldos joje aukotos lietuvių ir vokiečių kalbomis. 1937 m. inžinierius Antanas Gruodis parengė bokšto atstatymo projektą ir jis buvo sėkmingai įgyvendintas.

Antrojo pasaulinio karo metu dalis Garliavos evangelikų liuteronų pasitraukė į Vakarus, o kiti išvyko į Vokietiją. Po karo apleista bažnyčia buvo nuniokota ir paversta kailių bei odų apdirbimo cechu. Šios veiklos pasekmės juntamos iki šiol – į statybines konstrukcijas įsigėrusi druska ardo plytas ir sienas.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, bažnyčia buvo grąžinta evangelikų liuteronų bendruomenei, tačiau dėl lėšų trūkumo jos atstatyti nepavyko.

2005 m. bažnyčia buvo įtraukta į Nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą.

2022 m. buvusioje bažnyčioje duris atvėrė tarpdisciplininė dizaino ir gyvenimo kultūros erdvė „Righetto dizaino galerija“. Pastatui naują gyvybę įkvėpė architektė Edita Stankevičiūtė-Righetto, kuri tapo jo naująja savininke.