Babtyno dvaras

Dvarą prie Babtyno kaimo Nevėžio dešiniajame krante XVI a. įkūrė Šiukštų giminė. Pirmieji pastatai čia buvo mediniai. Vėliau dvaras priklausė Andriui Vilimavičiui ir Jokūbui Sauginavičiui. Nuo 1697 m. visą šimtmetį dvarą valdė grafai Prozorai. Jiems valdant XVIII a. prasidėjo mūrinių dvaro statinių epocha, Babtynas tapo reprezentaciniu dvaru. Rūmai buvo didingi, su dviejų aukštų frontonu, balkonais antrame aukšte, 28 kambariais ir gynybiniu bokštu.

1797 m. dvaras parduotas Burhardui fon Korfui. Netrukus jį įsigijo kunigaikščiai Giedraičiai, valdę iki 1830 m. Tuomet dvarą nupirko grafai Benediktas Emanuelis ir Vanda Tiškevičiai ir pastatė eklektinio stiliaus rūmus. Tiškevičių giminė čia šeimininkavo iki Pirmojo pasaulinio karo. Tarpukariu dvare gyveno, ūkį ir kultūrines tradicijas puoselėjo generolas Vladas Nagevičius.

Antrasis pasaulinis karas nutraukė dvaro klestėjimą. Sovietų okupacijos metais čia buvo kolūkio apylinkės kontora, daugiabutis namas.

1999 m. prasidėjo naujas dvaro gyvenimo etapas: likusius pastatus įsigijo verslininkas Mindaugas Šventoraitis. Dvarąs buvo sutvarkytas, pritaikytas gyvenimui ir kultūrinei veiklai. Šiandien jis atviras visuomenei kaip kultūros, meno ir privačių renginių erdvė. Kluone įrengta vasaros koncertų salė, senovinės žemės ūkio technikos ekspozicija. Dvaro svirne laikoma gausi motociklų kolekcija.

Nuo 1999 m. prasidėjo naujas dvaro gyvenimo etapas: likusius pastatus įsigijo Mindaugas Šventoraitis ir po truputį dvarą sutvarkė, pritaikė gyvenimui ir kultūrinei veiklai.