Kauno rajono muziejus tęsia žymiausių litvakų (Lietuvos žydų) dailininkų, priskiriamų įtakingiausiai pasaulyje XX a. modernistinės dailės Paryžiaus mokyklai (L'École de Paris), parodų ciklą.
2024 m. balandžio 26 d. 18 val. Raudondvario pilyje atidaroma jau antroji šių autorių darbų paroda. Šįkart ekspozicijoje Lietuvos visuomenei pristatomi garsiojo lietuvių kilmės prancūzų skulptoriaus Jacques’o Lipchitzo (1891–1973), išgarsėjusio savo kubistiniais kūriniais, bei kitų litvakų darbai iš turtingos garsaus meno kolekcionieriaus Shmuelio Tatzo asmeninės kolekcijos (Niujorkas).
Parodos kuratorius, Kauno rajono muziejaus direktorius Zigmas Kalesinskas atkreipia dėmesį, kad J. Lipchitzo darbai saugomi Paryžiaus moderniojo meno muziejaus, Čikagos meno instituto, Niujorko Metropoliteno meno muziejaus, Londono „Tate Modern“ galerijos, Los Andželo apygardos meno muziejaus bei Vašingtono nacionalinės dailės galerijos kolekcijose, o dabar, siekiant praplėsti ir pagilinti litvakų kūrybos pažinimą Lietuvoje, dalelytė Jacques’o Chapiro, Neemijos Arbit Blato, Samuelio Rozino ir Chanos Orloff kūrybos yra rodoma Raudondvario pilyje.
J. Lipchitzo skulptūrinis stilius, prasidėjęs nuo radikalių kubistinių formų, ilgainiui keitėsi: griežtas geometrizuotas plokštumas išstūmė aptakesnės biomorfiškos formos, o meilės, žmogiškumo, gėrio ir blogio kovos temas – graikų, romėnų mitologijos, Senojo Testamento įvaizdžiai. Į klausimą, kodėl kuria meną, J. Lipchitzas yra atsakęs: „Tai kažkaip susiję su noru kovoti su mirtimi. Panašiai kaip meilės atveju. Tačiau menas yra žmogiškasis kelias“.
Menotyrininkas akademikas A. Andrijauskas pabrėžia, kad J. Lipchitzas „suvaidino svarbų vaidmenį Paryžiaus mokyklos ir modernistinio meno istorijoje. Jaunystėje jis reiškėsi kaip radikalus kubistinių formų kūrėjas, linkstantis į konstruktyvias medžiagiškas formas, bet vėliau jo plastinė kalba minkštėjo, darėsi universalesnė. Pokario metais jis jau iškilo kaip vienas didžiųjų XX a. monumentaliosios ir sakralinės skulptūros meistrų. Jo kūryboje susiliejo pagarba tradicijai ir modernumo siekis. Įvairiuose interviu dailininkas nuolat pabrėždavo savo sąsajas su hebrąjų kultūros tradicija, įvairių civilizacijų bei meno tradicijų poveikį savo idėjoms bei plastinėms formoms“.
Kauno rajono muziejuje eksponuojamoje parodoje pristatoma vėlyvojo laikotarpio J. Lipchitzo skulptūra „Variacija Hagos tema“, 11 litografijų „Prometėjas“, 3 litografijos „Gyvenimo medis“, taip pat Arbit Blato, Chana Orloff skulptūros, kitų dailininkų litvakų grafikos darbai.
Apžvelgdamas J. Lipchitzo stiliaus raidą A. Andrijauskas rašo, kad „1931 m. J. Lipšicas pradeda eksploatuoti klasikinės mitologijos temas, kurdamas įvairius Prometėjo mito skulptūrinius vaizdinius. Prometėjo temomis sukurtos skulptūros „Sūnaus palaidūno grįžimas“ (1931), „Jokūbo kova su angelu“ (1932), „Heraklis“ (1933), „Dovydas ir Galijotas“ (1933) rodo stiprėjančias natūralistines tendencijas, atsiranda potraukis skitų meno formų ekspresyviam reinterpretavimui. Čia skleidžiasi gaivališka skitų meno poveikio galia, kuri atitiko audringą dailininko temperamentą ir spontanišką jo siekį apvaldyti stambias skulptūrines mases. Aptariamo laiko kūriniuose vyrauja kitokia, nei kubistinio periodo, skulptūrinės formos medžiagiškumo estetika; jam svarbiausia ne siužetas, o stambių skulptūrinių masių žaismas, skulptūros plastiškumo galimybės. Skulptorius kuria daugybę tų pačių mitinių temų skirtingų kompozicinių sprendimų, kuriuose vienos formos keičia kitas. Šios formų metamorfozės turi tarsi vieną tikslą – pademonstruoti iškilaus skulptūros meistro išradingumą, vaizduotės galią ir sugebėjimą meistriškai atskleisti formos modeliavimo būdų neišsemiamas galimybes. Mitinėmis temomis sukurti dailininko kūriniai kupini simbolinės prasmės, – jie atspindi protestą prieš totalitarizmo įtakos stiprėjimą. Tai akivaizdu jo programinėje 9 m aukščio skulptūroje „Prometėjas su ereliu“, kuri buvo demonstruojama 1937 m. Pasaulinėje parodoje Paryžiuje“.
J. Lipchitzo ir kitų litvakų dailininkų skulptūrų bei grafikos darbų paroda – antroji iš trijų Kauno rajono muziejaus 2024 m. organizuojamų parodų, skirų litvakų kūrybai pristatyti. Liepos 5-ąją bus atidaryta tapybos darbų paroda „Nuo L’ Ecole de Vilnius iki L’ Ecole de Paris – XX a. litvakų gyvenimo portretai“.
Paroda Kauno rajono muziejuje vyks iki gegužės 26 d., lankoma III–VII 10:00–17:30 val.
