Dar nesibaigus Antrajam pasauliniam karui, Linksmakalnį ypač slaptam kariniam daliniui, kuriame pasiklausyta užsienio radijo stočių ir šifruoti radijo pranešimai, sovietų žvalgybininkai pasirinko neatsitiktinai. Teritorija nuošali: iš trijų pusių supama miškų; vėliau, užtvenkus Šventupę ir susiformavus tvenkiniams – iš ketvirtosios pusės apjuosta vandens. Tuomet, apie 1960 m., susiformavo dabartinis Linksmakalnio kraštovaizdis: į jį tiesus tuopomis apsodintas kelias šauna tarp dviejų tvenkinių.
