Lepšiškių piliakalnis, dar vadinamas Batareika arba Batarėja, – senovės lietuvių medinės pilies vieta. Jis datuojamas I tūkst. – II tūkst. pradžia. Gamtinį iškyšulį mūsų protėviai gynybos tikslais atkirto nuo aukštumos, iškasę 4 m pločio, 0,8 m gylio griovį ir iš iškastų žemių supylę 11 m pločio, 2,8 m aukščio pylimą. Taip suformavo 15 × 7 m dydžio aikštelę – pilies kiemą. Ant pylimo stovėjo medinis gynybinis bokštas, kiemą juosė gynybinė siena. Iš slėnio pusės pilį saugojo statūs 23 m aukščio šlaitai.
Prieš Antrąjį pasaulinį karą šiose vietose gausiai gyventa lenkų, iš čia ir kaimo pavadinimas Lepsziszki (lenkiškai – „geresnė vieta“). Po karo, sulietuvinus pavadinimą, kaimą imta vadinti Lepšiškiais – šis vardas suteiktas ir piliakalniui.
Edmundo Mališausko nuotrauka
