Nemuno pakrantėje buvusių Raguolių ir Pakalniškių kaimų žemėse įsikūręs Girionių parkas – didžiausias ir vienas gražiausių pokario metais įveistų peizažinio stiliaus parkų Lietuvoje. Parko projektą, padedamas profesoriaus Tado Ivanausko, parengė architektas Antanas Tauras.
Beveik 250 ha teritoriją greta Kauno marių užimantis parkas yra ir turtingiausios rūšinės sudėties – čia galima rasti apie 360 retų introdukuotų spygliuočių ir lapuočių medžių bei krūmų rūšių. Čia randama ir į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytų žolinių augalų, grybų. Parką puošia nemažai paminklinių medžių, pasodintų atmintinų įvykių ir žymių miškininkų atminimui.
Savo žaluma ir žiedais nuo ankstyvo pavasario, kai pražysta magnolijos, iki pat rudens, kai dekoratyvinių medžių lapija nusidažo spalvų ir atspalvių gama, parkas traukia ir stebina kiekvieną svečią. Girionių parką prižiūri VĮ Valstybinių miškų urėdijos Dubravos regioninis padalinys, Kauno marių regioninio parko direkcija ir Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija.
Nuotrauka K. Fedirkos
