Tai trumpa virtuali kelionė į Kauną supančius miškus ir juose slypinčias partizaninio karo paslaptis.
Kaip valandą laiko išbūti pelkėje po vandeniu? Kur dar galima rasti partizanų slėptuvių? Kaip pasipriešinimas okupacijai tęsėsi Salių kaimo šiltnamyje? Atsakymais, istorijomis ir paslaptimis filme dalinasi paskutiniai šių įvykių liudininkai.
Filmo kūrėjai - Rūta Vyžintaitė-Lajienė, Rytis Titas pasakoja apie projekto inspiracijas ir kūrimo procesą
Rūta: „Partizaninio karo tema man artima, nes mano pačios senelis buvo rezistentas, davęs priesaką „Alaušo“ partizanų būriui. Žinau, kad Lietuvoje yra dar šimtai tokių senelių, galbūt todėl mūsų ausys kartais nuo šitų temų atšimpa, herojiškumas tampa kone rutininiu. Tikiuosi, šis filmas mus tartum bakstels ir primins, kad tie senukai troleibusuose, parkuose, laiptinėse – jie tikri super herojai, išgyvenę neįtikėtinus scenarijus. Išgirsti tuos scenarijus iš jų lūpų liko labai nedaug laiko… Labai džiaugiuosi, kad šios istorijos yra ne tik „įgarsintos“, bet ir „įžemintos“ tikrąja ta žodžio prasme – galimybė sėsti į mašiną ir už 20 minučių būti bunkeryje yra didelė istorinė egzotika bei dovana. Pakaunės bunkerius ir šias temas jau buvau atradusi kiek seniau. Būdavo, atvažiuoji ir sutinki kokį senolį degantį žvakeles, pakalbini – pasirodo, jis visus įvykius matė, gal net tą bunkerį statė… Labai labai norėjau su visais pasidalinti šiomis istorijomis, ta iki šiandien iš jų sklindančia meile Lietuvai – džiaugiuosi, kad „Istorijų festivalio“ komanda pajautė tą patį ir galėsime tai papasakoti visam pasauliui.”
Rytis: „Mūsų herojų stiprybė išreikšta ne tik būtuoju laiku – ir šiandien jie skleidžia tą tvirtą, ypatingą dvasią, įkvepia ne tik praeities istorijomis, bet ir šiandienai aktualiomis mintimis. Kuriant filmą šioms mintims reikėjo atrasti ypač jautrius, emocijas perteikiančius vaizdinius sprendimus, o tai pat buvo nelengva rasti tinkamą garsinį sprendimą: veikėjų jausmai, potyriai yra tokie unikalūs, kad nusprendžiau filmui muziką ne pritaikyti, o pats sukurti garsinį takelį bei jo kompozicijas. Visas patirtas emocijas sunku apibūdinti, tačiau bene labiausiai kvapą užgniaužia ta akimirka, kai esi bunkeryje, užsidaro jo durys ir lieki vienas aklinoje tamsoje.”
Video pasakojimo nuoroda:
