Maršruto eiga
Sitkūnų radijo stotis – radiofoninė stotis Sitkūnuose, veikusi 1950–2017 m. ir transliavusi radijo programas, skirtas klausytojams Lietuvoje ir užsienyje. Stoties teritorija yra tarp Sitkūnų gyvenvietės ir Nevėžio upės, 17 km į šiaurę nuo Kauno, vakarinėje Žemaičių plento pusėje. Stoties parkas - lankytinos vietos trukmė apie 30 min. Sitkūnų bendruomenės namuose įkurtas Sitkūnų radijo stoties muziejus, gaminami iš antrinių žaliavų dizaino šviestuvai.
Sitkūnų radijo stotis
Iš Sitkūnų važiuojame iki Stabaunyčios kaimo apie 7 kilometrus, ten atsiveria nuostabi panorama į Nevėžio slėnį, apžiūrime S.Dariaus ir S.Girėno paminklą skrydžiui atminti.
S.Dariaus ir S.Girėno paminklas
Šiems didvyriams atminti generolo Vlado Nagevičiaus, Babtų visuomenės ir šaulių iniciatyva šalia Babtų miestelio, ant Stabaunyčios kalvos,1933 m. liepos 17 d. pastatytas mūrinis koplytstulpis su kryžiumi ir ankstyvojo baroko stiliaus elementais.
Toliau keliajame į Babtus, LAMMC sodininkystės ir daržininkystės institutą, kuris nuo Stabaunyčios nutolęs 1 kilometru. Institute galima pasivaiščioti po gėlių kolekcijos parką, kuriame gausu įvairių rūšių augalų ir gėlynų. Galima apžiūrėti laboratorijas ir susipažinti su moksline veikla. Trukmė – apie valandą. Užtruksite besifotografuodami tarp nuostabių gėlių žiedų.
Priešais instituto sodą įsikūręs Babtų kultūros centras, kuriame galite išgerti kavos, apžiūrėti parodas ar pakliūti į kokį nors renginį.
Toliau keliaujame iki Babtų miestelio centro – 1 kilometro atstumu, Babtų seniūnijos pastate veikia Babtų kraštotyros muziejus. Galima apžiūrėti muziejaus ekspoziciją – trukmė – apie 30 minučių. Eidami pėsčiomis per Babtų miestelio centrą, galite užsukti ir į Babtų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčią. Bažnyčia stovi Babtų miestelyje, Nevėžio kairiajame krante.
Babtų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia
Iš Babtų važiuojame tiesiai iki Pagynės gyvenvietės, - 3 kilometrai, kurioje nuo dvaro laikų išlikusi liepų alėja – romatiškų pasivaikščiojimų takas.
Kita Babtų seniūnijos gyvenvietė įsikūrusi nuo Pagynės apie 8 kilometrus – Panevėžiukas. Važiuodami autostrada nukeliaujame į kitą Nevėžio krantą. Panevėžiukas garsėja savo išskirtine, trikampės formos, kurių Lietuvoje yra tik dvi, Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia.
Panevėžiuko Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia
Trikampio plano mūrinė Panevėžiuko Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia – vienintelis toks kultūros paveldo objektas Lietuvoje. Nedidelę jaukią vėlyvojo baroko stiliaus bažnyčią 1747 m. pastatė liaudies meistrai, o fundavo vienas iš Panevėžiuko dvaro savininkų Simonas Sirutis.
Sekanti stotelė – Žalgirio Pergalės parkas, įsikūręs ties Cinkiškiais, šalia autostrados. Atstumas nuo Panevėžiuko – 3 kilometrai. Čia galima prisiminti mūsų protėvius ir didingą Lietuvos istoriją.
Žalgirio Pergalės parkas
Žalgirio pergalės parkas pradėtas kurti 1990 metais minint Žalgirio mūšio 580-ąsias metines. 10 ha plote yra pasodinta 580 raudonųjų ąžuolų, daug želdinių, medelių, pastatyta 13 skulptūrinių stogastulpių ir 1 koplytstulpis, primenančių žymiausius Žalgirio mūšio karžygius. Vytauto Didžiojo, Lenkijos karaliaus Jogailos ir rūpintojėlio stogastulpius išdrožė Adolfas Teresius, Ričardas Gaška ir Algimantas Sakalauskas. Stogastulpius pašventino Babtų klebonas Gintas Rimševičius. Parke medžiai susodinti taip, kad iš lėktuvo matosi užrašas „Žalgiris“. Centrinis paminklas – stilizuoti Gedimino stulpai.
Tęsiame kelionę link Nevėžio, dešiniajame Nevėžio slėnyje atrasime Piepalių piliakalnį. Nuo jo veriasi įspūdinga panorama, o užlipus ant piliakalnio viršaus – saulės pasitikimas ar palydėjimas – prilygsta geriausiai meditacijai. Atstumas nuo Žalgirio Pergalės parko iki piliakalnio – 5 kilometrai.
Piepalių piliakalnis
Važiuodami toliau – 2 kilometrus, neaplenkime Babtyno dvaro.
Babtyno - Žemaitkiemio dvaras stovi Nevėžio dešiniajame krante, apie 2 km į pietvakarius nuo Babtų. Dvarą prie Babtyno kaimo XVI a. įkūrė Šiukštos. Nuo 1999 prasidėjo naujas 500 metų senumo Babtyno - Žemaitkiemio dvaro gyvenimo etapas. Ačiū Dievui, baigėsi sovietinio griovimo laikas, išgyveno 4,5 iš 20 pastatų, kažkada išpuoselėto dvaro. Likus 29 praėjusio tūkstantmečio dienoms, dvaras buvo parduotas. Vieninteliu pirkeju buvo Mindaugas Šventoraitis. Naujasis savininkas po truputį dvarą sutvarkė. Lobynas, buvusi pieninė, buvo įrengtas kaip gyvenamas namas, jis ir vadinamas nameliu. Rūmai po rekonstrukcijos pritaikyti gyvenimui. Įrengta 15 kambarių, 4 vonios, 2 virtuvės, pokylių - koncertų salė, paveikslų galerija, žaidimų kambarys - šachmatinė, biblioteka. Visi kambariai, kaip beje ir prieš šimtmešius, turi pavadinimus. Vieni pakrikštyti istoriniais sumetimais, kaip pvz. avių, kiti pavadinti draugų arba savininkų vaikų vardais. Kluonas įrengtas kaip vasaros koncertų salė, kur telpa 1000 žmonių, taip pat jame yra senovinės žemės ūkio technikos ekspozicija. Svirne laikoma gausi motociklų kolekcija nuo 1920 iki 2000 metų.
Per 10 čia pragyventų metų Mindaugas Šventoraitis neapsiribojo vien dvaro atstymu - surengta daug koncertų, spektaklių, įvairiausių kūrybinių vakarų, švenčių, menininkų plenerų. Šiemet dvare įžymus Lietuvos kino režisierius Algimantas Puipa stato meninį filmą “Miegančių drugelių tvirtovė”. Dvaro kluonas ir kiemas kartais nuomojami pokyliams, vestuvėms, įmonių šventėms.
Babtyno dvaras (Babtyno dvaro nuotrauka)
Ekskursiją galima užbaigti elegantiškais pietumis pasirinktoje maitinimo įstaigoje.
Edukacijos, kurios veikia Babtuose:
Maršruto autorius - Babtų kultūros centras