Aš siūlau mesti visus telefonus po lovą ir keliauti su manim į ekoturistinę kelionę, nesvarbu koks oras, gamta šaukia mus, savaitgalis bus nepamirštamas. IŠMAINOME LOVĄ IR MIEGO KARALYSTĘ Į GAMTĄ!
Pirmos dienos maršrutas: Kauno pilis – Keliavimas dviračiais – Dubravos rezervatinė apyrubė (pietūs) – Dubravos arboretumas – Kauno marių regioninis parkas.
Vos pakilus saulei, savo kelionę pradėsime iš Kauno pilies 8 valandą ryto. Kadangi keliautojai yra 15 asmenų grupė, kurie yra tarpusavyje pažįstami, todėl pasirinkta keliavimas dviračiais visiems kartu. Taip yra sveikiau ir pigiau, nei samdyti didesnį autobusą. Iki Kauno marių regioninio parko direkcijos važiuosime (14 km.) ten palikus dviračius, toliau tęsime savo kelionę pėsčiomis per miško takelį (4,4 km.), tikėtina sutiksim miško gyventojų, tad nepamirškite fotoaparatų. Pirmas mūsų sustojimas - Dubravos rezervatinė apyrubė.
1. Dubravos rezervatinė apyrubė. Dubravos rezervatinė apyrubė labiausiai vertinama dėl čia esančios natūralios aukštapelkės, kurioje auga nuo 1968 metų žmogaus neliečiamas miškas. Visas Dubravos apyrubės rezervatas apima 120 ha ploto teritoriją, kurioje auga sunkiai į vieno žmogaus glėbį telpančios pušys, savo viršūnes iškėlusios net į 33 metrų aukštį. Kauno pašonėje, netoli Vaišvydavos, galima išvysti penkiasdešimt metų žmogaus rankų nepaliestą mišką ir nuostabaus grožio aukštapelkę. Pirmąkart apsilankiusieji tvirtina, kad čia atvykę pasijuto tarsi nukeliavę laiku į praeitį ir pasivaikščioję po priešistorinę girią.
.jpg)
Dubravos rezervatinė apyrubė (S. Jankausko nuotrauka)
Terminu „rezervatinė apyrubė“ apibrėžiamas nedidelio ploto gamtinis arba kultūrinis rezervatas, kurio apsaugai ir priežiūrai nėra steigiama direkcija. Dubravos rezervatinė apyrubė – vienintelė Lietuvoje. Lankytojams nutiestas 1,9 km ilgio pažintinis takas su informacinėmis lentomis ir poilsio aikštele pabaigoje. Šią vietovę pamėgo Vaišvydavos gyventojai, tačiau kol kas tai – „neatrastas“ turistinis objektas, tad keliautojai čia gali pasimėgauti ramybe.
Tako pradžioje stebina medžių dydis. Kai kurių iš jų amžius siekia net 150 metų, aukščiausia ošianti pušis – net 38 metrų. Paslaptingumo įspūdį sukuria netvarkomi sausuoliai ir vėjovartos. Čia galima stebėti, kaip išvirtusius senus medžius nukloja kempinės, kerpės, samanos, kol jie pamažu „sugrįžta“ į dirvožemį. Vėjuotą dieną, jei vėjo greitis siekia 15m/s, Dubravos rezervate lankytis draudžiama, nes gali griūti sausi medžiai.
Apie ketvirtadalį teritorijos užima pelkė. Tai vaizdingiausia pažintinio tako dalis. Birželį, pražydus švyliams, pelkę tarsi apsninga baltais pūkeliais, todėl kartais čia rengiamos fotosesijos. Rezervate negalima judinti nudžiūvusių medžių ar laipioti ant išvirtusių, nes galite ne tik pakenkti laukinei gamtai, bet ir susižaloti. Savo apsilankymą iš anksto suderinti su Dubravos urėdijos administracija. (aplinkmarias.lt 2020). (Pietūs ant tiltelio) Pietūs bus užsakyti iš anksto iš netoliese esančios valgyklos. Papietavus toliau žygis tęsiasi. Ir toliau keliausime (3,4 km.) žygio žingsniu link Dubravos arboretumo.
2. Dubravos arboretumas - tai dendrologinė kolekcija, kurioje kaupiami, saugomi ir eksponuojami vertingi mokslo, pažintiniu ir dekoratyviniu požiūriu vietiniai ir svetimžemiai medžiai bei krūmai. Arboretumo misija - kaupti, tirti ir eksponuoti savaiminius ir introdukuotus sumedėjusius augalus, gausinti dendrofloros įvairovę Lietuvoje, sudaryti sąlygas mokslo tyrimams, mokymui ir visuomenės švietimui.
Dubravos arboretumas (Kauno r. turizmo ir verslo informacijos centro nuotrauka)
Įkurtas 1958 metais kaip Dubravos miškų tyrimo stoties (dabar Dubravos eksperimentinė-mokomoji miškų urėdija) padalinys. 2000 metais Dubravos arboretumui Aplinkos ministro įsakymu suteiktas dendrologinės kolekcijos statusas, jis paskelbtas saugomu gamtos objektu. Arboretume kaupiami ne tik tipinių rūšių bei registruotų veislių atstovai, bet ir Lietuvoje rastų savaiminių mūsų medžių formų, taip pat ir vietinių bei introdukuotų augalų atmainų su pastebimais morfologiniais pakitimais pavyzdžiai. 2015 m. ir 2016 m. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymais trisdešimt vienos rūšies augalai bei jų grupės įtraukti į Augalų nacionalinių genetinių išteklių sąrašą, t. y. pripažinti vertingu valstybės turtu.
2016 m. pradėti vykdyti arboretumo atnaujinimo darbai, finansuojami Europos Sąjungos fondų lėšomis. Planuojama, kad juos pabaigus 2019 metais, bus atnaujintos augalų kolekcijos, sukurta smulkioji infrastruktūra bei informacinė sistema. Tad lankytojams bus suteiktos dar geresnės sąlygos susipažinti su įdomiais sumedėjusiais augalais ir pailsėti gražioje aplinkoje.
Arboretumas užima 47,8 hektarų plotą Kauno rajone tarp Vaišvydavos ir Girionių gyvenviečių, tarp kelių, iš Kauno vedančių į Prienus ir į Girionis. Kitapus kelio vaizdingoje Kauno marių pakrantėje 1960 metais įkurtas Girionių parkas - didžiausias (110,8 ha) pokario metais įveistas, vienas jauniausių ir turtingiausių augalais parkų Lietuvoje. (Dubravos arboretumas 2020). Grįšime tuo pačiu keliu (1,5 km.) į KMRP.
3. Nakvosime Kauno marių regioninio parko direkcijoje, antrame aukšte, naujai įrengtose patalpose. Dalyvių lauks viena iš pasirinktų edukacijų.
Kauno marių regioninio parko direkcijos svečių kambarys (Kauno r. turizmo ir verslo informacijos centro nuotrauka)
3.1 Pokalbis prie šešėlių – pirmasis pasirinkimas bus Kauno marių pagrindinis ekspozicijos akcentas – maketas, ant kurio projektuojamas vaizdas, tarsi laiko mašina, nukelia į tolimą praeitį: kaip traukėsi paskutinis ledynas, kaip formavosi Nemunas ir jo slėnis, kaip galiausiai jis virto Kauno mariomis. atodangų įvairove, mistikos gerbėjai galėjo prisirinkti legendų, gamtos bičiuliai susipažins su išskirtiniais parko paukščiais, augalais ir gyvūnais, kur žinių ras daugiau nei grybų miške. Kauno marių regioninis parkas unikalus savo istorine patirtimi ir išraiškingu kraštovaizdžiu, kurį formuoja marių vandenys su pusamžiais miškais virtusiomis apsauginių želdinių juostomis ir išlikusiais sengirių ploteliais, neįsivaizduojamas be mariose baltuojančių jachtų, puošnių Pažaislio bažnyčios bokštų bei aukštų stačiašlaičių pakrančių. Visą istorija jums pasakos gidas Evaldas – tikras savo specialybės profesonalas, labai mylintis savo darbą, ne tik bus įdomus pasakojimas, bet ir parodys, kaip iš pirštų ant maketo pavaizduoti įvairiausius gyvūnus.
3.2 Pokalbis prie šešėlių (2) – antras pasirinkimas būtų su manimi leistis į beprotiškos nakties iššūkį – 15 km. per kalnus, nuokalnes, pelkes, miškus ir aukštus marių krantus, balas, smėlį ir purvą. Patirsite adrenalino antplūdį naktiniame žygyje su dviračiais. Šis turas specialiai sukurtas ekstremalių pojūčių mėgėjams. Tinka reguliariai sportuojantiems ir tvirtai besijaučiantiems ant dviračių. Visai nesvarbu tai, svarbiausiai yra patirti tą jausmą būtent naktį, dieną važiavimas gali atrodyti paprastas dalykas, bet naktį, kai visur tamsu, pabunda mūsų kiti pojučiai ir jie tikrai nesusilpnėja, jie kaip tik sustiprėja. Tai nepamirštama patirtis.
Šiame žygyje greitai mindami kilsime į kalnus ir leisimės nuokalnėmis, važiuosime palei marias, miškus ir aukštais marių krantais. Todėl būtinas aštrus kaip sakalo regėjimas.
Važiavimas storu dviračiu, o ne paprastu, pagerina sukibimą ir palengviną važiavimą dideliu greičiu. Galėsite pralėkti per balas, smėlį ir purvą. Tačiau, mažas storų padangų slėgis taip pat reiškia, kad tokiu dviračiu važiuoti yra fiziškai sunkiau. Būtinas geras regėjimas ir tvirta savijauta ant dviejų ratų.
Antros dienos maršrutas: Kauno marių regioninis parkas - keliavimas dviračiu į Vieškūnų piliakalnį - Restoranas „Jachtklubas“- plaukimas laivu (pietūs) - Kalniškių konglomeratų atodanga - Išlipimas
Po tokios nakties, antros dienos rytą pradėsime nuo 9 valandos. Atsikėlę papusryčiausime skaniausiais pusryčiais ir toliau keliausime dviračiais (14 km.) iki...
1. Vieškūnų piliakalnis - Palemone virš Kauno marių kranto iškilęs Vieškūnų piliakalnis yra vienas iš geriausiai išsilaikiusių Lietuvoje. Istorikų teigimu, XIV a. antroje pusėje čia stovėjo medinė pilaitė, saugojusi Kauno miestą. Rasta net akmens amžiaus gyvenvietės pėdsakų.
Šiandien keliautojai čia atvyksta pasigrožėti Kauno marių panorama su tolumoje matomu Pažaislio bažnyčios kupolu, pasivaikščioti puikiai įrengtais takais ir akmenuota marių pakrante su įspūdinga atodanga.
Anksčiau piliakalnis, kitaip dar vadinamas Šuneliškių kalnu, buvo apaugęs medžiais ir krūmais. Apie jo egzistavimą težinojo tik keletas vietinių gyventojų. Pasakojama, neva šioje vietoje vaidendavosi, nes ant kalno nusižudžiusi dvarininko duktė. Kai kuriose legendose minimi besivaidenantys šunys, jų staugimas, todėl ir kaimas Šuneliškėmis pavadintas. 1992 m. piliakalnis buvo atrastas, sutvarkytas, įrengti mediniai laiptai, suoleliai, sūpynės. Šalia pastatytas paminklinis akmuo marių nuplautiems piliakalniams atminti. Statant Kauno hidroelektrinę, užtvenkus Nemuną iškeldinta ir užlieta apie 20 kaimų, o visame Kauno marių regioniame parke dėl vandens poveikio arba dirvožemio erozijos sunyko apie 50 piliakalnių.
Manoma, kad čia stovėjusi pilaitė mažiausiai kartą buvo užpulta. Istorinis jos pavadinimas nežinomas. Pilaitės papėdėje buvo įrengta ir maždaug 1 ha ploto gyvenvietė, gyvavusi tiek pat, kiek ir pilaitė. Senosios gyvenvietės šiaurinėje pusėje bevardis upelis įsilieja į Šuneliškių Ravo upelį. Vėliau gyventojai įsikūrė Nemuno slėnyje. Tikėtina, kad jame turėjo būti ir to meto kapinynas (šaltinis: aplinkmarias.lt 2020). Taip pat keliausime iki ,,Jacht klubo’’ su dviračiais (6,4 km), kur mūsų lauks laisvas ir tada plauksime į…
2. Kalniškių konglomeratų atodanga (keliavimas laivu iki konglomerato) - tai gamtiniu cementu į kietą uolieną surištas smėlis, žvyras ir gargždas, šiek tiek primenantis mums žinomą betoną. Kadangi šlaite nuolat vyksta abrazijos procesai, uolienos dažnai atlūžta, įvairaus stambumo gabalais ritasi žemyn. Apžiūrint konglomeratų ertmes ir nelygumus, galima matyti nedidelių varveklių. Tai sustingusios stalaktitų užuomazgos, kurių Lietuvoje niekur kitur nepamatysite. (Aplink marias.lt, (2020)). Taip pat bus paruoštas stalas su užkandžiais ir maistu, kuriuo galėsime mėgautis, nuplaukiant ir grįžtant.
Atodangos pavadinimas susijęs su Kauno marių dugne likusiu (užlietu) Kalniškės kaimu. Kalniškių konglomeratų atodanga – geologinis gamtos paveldo objektas, paskelbtas saugomu 2005 m. Atodanga yra Kauno rajone, Samylų seniūnijoje ties Žiegždriais, Kauno marių kairiajame krante. Atodanga patenka į Kauno marių regioninio parko teritoriją. ( Keliaujantiems lėtai). Grįžus į ,,Jachtklubą‘‘ aptarsime įspūdžius, atsisveikinsime su Kauno rajonu ir keliausime namo.
I. Būtini daiktai. Visų pirma - tinkami drabužiai, reikia atsižvelgti į oro sąlygas. Keliaujant šiltuoju metų laiku (gegužės – rugsėjo mėn.), kuomet oro temperatūra net ir naktimis retai nukrinta žemiau nulio, kuprinės turinys bus labai panašus. Pradėsiu nuo sąrašo būtiniausių asmeninių daiktų, kurie turėtų būti kiekvieno žygeivio kuprinėje.
Drabužiai. Esminis dalykas, kurį reiktų žinoti apie drabužius kelionėje yra tai, kad jie turi būti lengvi, patvarūs, greitai džiūstantys ir reikalautų kuo mažiau priežiūros. Ilgoje kelių savaičių kelionėje greičiausiai neišvengsite drabužių skalbimo, tačiau kelių dienų išvykoje tikrai galima apsieiti be to. Kraudamiesi drabužius į kuprinę prisiminkite, kad visa tai turėsite neštis ant kupros, tad įvertinkite norimo komforto ir nešamo svorio santykį. Žinoma, visą kelionę galima įveikti ir su vienu komplektu drabužių, tačiau net ir tokiu atveju rekomenduočiau turėti vakarui / nakvynei skirtą aprangos komplektą, kad į miegmaišį netektų lįsti purvinais ir šlapiais drabužiais. Pasiruošti visoms žygyje galimoms oro sąlygoms vargu ar įmanoma, todėl žygiuose turimi drabužiai dažnai dėvimi keliais sluoksniais. Teisingas drabužių „sluoksniavimas“ ant kūno ne tik padės saugoti šilumą, bet ir užtikrins komfortą sunkiame žygyje.
Kepurė, skarelė (kaklaskarė) ir pirštinės. Taip pat nedaug vietos užimantys, tačiau labai naudingi žygio daiktai. Kaklaskarė gali būti puikus aksesuaras apsaugantis tiek nuo saulės spindulių, tiek ir nuo vėjo ar drėgmės. Pirštinės bus reikalingesnės keliaujant kalnuose, kur gali tekti remtis į aštrius ar nepatogius paviršius. Lietuvoje šiltuoju metu laiku, jos beveik nereikalingos. Lengvi batai poilsiui. Tiks bet koks lengvas, greitai džiūstantis apavas. Tai gali būti lengvi sportbačiai, Crocs‘ų tipo šlepetės ar pan. bateliai. Jie puikiai pasitarnaus brendant per upę ir bus tikra kojų atgaiva vakare išsimovus iš sunkesnių žygio batų. Kaip supratote, pagrindiniais kriterijais drabužiams yra jų lengvumas ir greitas džiūvimas!
Kilimėlis. Ant jo ne tik miegosite, bet galėsite prisėsti poilsio metu. Ar rinksitės pripučiamą, savaime prisipučiantį ar klasikinį išvyniojamą kilimėlį taip pat priklauso nuo jūsų komforto poreikio. Esminiais kilimėlių pasirinkimo kriterijais reiktų laikyti jų dydį, svorį ir šilumą. Dabar paminėsiu tik tiek, kad pripučiami kilimėliai paprastai būna komfortiškesni, bet jie ir sveria daugiau bei yra brangesni už klasikinius.
Maisto įrankiai ir indai. Taupant vietą ir svorį rekomenduoju pasiimti vieną maisto įrankių / indų komplektą, kurio tikrai pakaks.
Asmens higiena. Rankšluostis, dantų šepetėlis ir prausimosi priemonės (pastarąsias galima išsidalinti bendrai, visai grupei). Kiti, mažiau svarbūs, tačiau būtini daiktai - akiniai nuo saulės. Jeigu lietuviško žygio sąlygomis dar būtų galima apsieiti be jų, tai keliaujant kalnuose ryški saulė ar atspindžiai nuo sniego ar panašių paviršių dažnai akins ir gadins akis. Saugokite jas. Keliaujant Lietuvos miškais akiniai puikiai apsaugos jūsų akis nuo ne tyčia bendražygio užkabintos krūmo šakos ar pan... Tualetinis popierius. Sveria išties nedaug, o komforto ir teigiamų emocijų suteikia daug. Jis tiks ir riebių valgymo indų valymui. Tik būtinai supakuokite jį į kelis neperšlampamus / užspaudžiamus maišelius – sušlapęs tualetinis popierius neturės jokios vertės viso likusio žygio metu.
Asmeniniai vaistai. Kelionėje rekomenduojama paskirti „gydytojo“ pareigas vienam iš žygio grupės dalyvių, kuris turės visus būtinus kelionei vaistus, tačiau kiekvienas dalyvis turėtų su savimi turėti pleistrą ir asmeninius, tik jam reikalingus medikamentus (jeigu toks poreikis yra).
Kelionės privalumai: galimybė rasti naujų draugų, skleisti žodį apie patinkantį užsiemimą, naujas išbandymas, galimybė didinti savo jėgas, noras tobulėti, naujos įdėjos savo verslams, naudinga jūsų sveikatai.
Paiškylavus ir susitvarkius toliau lauks kelionė namo į Kauną apie 19 valandą, numatomas grįžimas apie 20 valandą.
Kelionės kaina 15 asmenų grupei 300 eurų, vienam asmeniui 20 eurų.
Maršruto autorė - Erika Pervainytė
