Kačerginė

 

 

Sveiki atvykę į pušimis kvepiančią Kačerginę!

 

 

Nemuno vingyje ir kvepiančio pušyno pakraštyje įsikūręs miestelis po Pirmojo pasaulinio karo sparčiai augo, gražėjo. 1933 m. gegužės 16 d. du XIX a. žvejų kaimeliai – Palankiai ir Kačerginė – buvo paskelbti kurortine vietove. Šio statuso suteikimas paskatino miestelio plėtrą, tvarkymąsi, o kartu ir unikalaus architektūrinio veido formavimąsi. Galiausiai, tai keitė ir nusistovėjusią gyvenseną: radosi įvairūs, sezoniniai aptarnavimo ir paslaugų verslai, vyko prekyba vietos produkcija.

Dar XX a. pradžioje Kačerginėje poilsiavo ir kūrė Jonas Biliūnas, Jonas Jablonskis, Stasys Šimkus, Juozas Naujalis, Pranas Mašiotas.

Savo medine architektūra Kačerginė garsėja iki šiol – tai neatsiejama miestelio tapatybės dalis. Nors daugelis Kačerginės pastatų buvo paprasti mediniai vasarnamiai, iškilo ir keletas prabangesnių, akį traukiančių vilų.

Sovietmečiu vilos buvo nacionalizuotos. Pritaikytos įvairioms funkcijoms jos tapo ambulatorijomis, mokyklomis ir kitomis institucijomis. Dauguma vilų prarado pirminę paskirtį ir vaizdą, atgavus nepriklausomybę – ir apleistos.

Šiandien Kačerginę puošia restauruotos generolo Prano Vaičiuškos ir inžinieriaus Viktoro Rėklaičio vilos. Miestelis turi puikią infrastruktūrą turizmui: įrengta pontoninė prieplauka, nutiestas dviračių takas Marvelė–Kačerginė–Zapyškis, rekonstruota Šaltinio aikštė, įrengta nemokama automobilių stovėjimo aikštelė, elektromobilių įkrovimo ir dviračių remonto stotelės, dviračių stovai.

Miestelyje veikia viešbutis ir dvi kavinės, galima užsisakyti teatralizuotą ekskursiją su gidu.

 

Pažintinis Kačerginės miestelio maršrutas

 

1. KAČERGINĖS PRIEPLAUKA

Kačerginė

54.93625430868239, 23.712481599964846

2014 m. pastatyta Kačerginės mobilioji prieplauka buvo suprojektuota panaudojant hidrotechnikos statinį – buną.

Čia kiekvieną vasarą atplaukia Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centro 25 vietų laivas „Zapyškis“, plukdantis turistus Nemunu palei Kauno rajono miestelius prie upių, atplaukia ir kiti laivai nuo Kauno ir Jurbarko miestų pusės.

Prie prieplaukos pastatyta pavėsinė, mediniai suolai su stalais, sutvarkyta pakrantė.

Siūloma privažiuoti vaizdingu dviračių taku „Marvelė–Kačerginė–Zapyškis“.

 

2. SŪPYNĖS „PLAUKIAM“

Nemuno g., šalia Kačerginės prieplaukos

54.936260452606305, 23.712481598379227

Kačerginės prieplaukoje gimė pasaulyje pripažinto skulptūrų kūrėjo Raimondo Uždravio sūpynės „Plaukiam“. Tai projekto „Kačerginė – mažoji Lietuvos kultūros sostinė 2020“ dalis.

Iš ąžuolo išskobtos sūpynės primena valtelę. Raminantis sūpuoklės bangavimas atkartoja romantišką kelionę valtimi. Prieš akis atsiveria panorama – nuo aukštų Nemuno krantų į senąją Kačerginės vasarvietę žvelgiantys Netoniai.

 

3. LIEPŲ PARKAS

Kačerginė

54.93432445527635, 23.720129398315688

Tai parkas Kačerginės centre - miestelio puošmena, ypač mėgstamas vietos gyventojų ir atvykstančių svečių.

Vasaromis čia vyksta „Kačerginės kurorto gegužinė“, muzikiniai piknikai, bendrystės ir kaimynystės kūrybinės sueigos, skamba bardų, kantri ir populiarioji muzika, dažnai eksponuojamos fotografijų parodos, įrengta vaikų žaidimo aikštelė, suoliukai, pavėsinė, skulptūros,

Dviratininkus į Liepų parką veda panemunės dviračių takas Marvelė–Kačerginė–Zapyškis.

 

4. KAČERGINĖS ŠV. ONOS KOPLYČIA

J. Janonio g. 11, Kačerginė

54.93307169292872, 23.718646269565557

Koplyčia pastatyta pagal architekto V. Landsbergio-Žemkalnio 1936 m. projektą. Ne tradicinio, o itin modernaus sprendimo tąsyk realizuoti nenorėta. Projekto brėžiniai išgulėjo nepaliesti 62 metus.

Neogotikinio stiliaus koplyčios ilgosios medinės sienos darniai dera su stiklinėmis fasadų plokštumomis. Vakariniame šone – nedidelė zakristijos iškyša.

Šalia koplyčios stovi 12 m aukščio karkasinė varpinė. Koplyčioje galite apžiūrėti bažnytiniame interjere itin retą vitražinį altorių.

Pirmosios mišios aukotos 1998 m.

 

5. GATVĖS MENAS „PERTRAUKTI GYVENIMAI“

J. Janonio g. 2, Kačerginė

54.93379849799267, 23.72137158631937

Gatvės meno kūrinys inspiruotas autentiškos tarpukario fotografijos, darytos Kačerginėje prieš Antrąjį pasaulinį karą. Jis simbolizuoja turtingą Kačerginės istoriją.

Dailininko jautriai atkurtoje nuotraukoje matome grupę draugų. Vienas iš jų – Judas Zupovičius, kuris Antrojo pasaulinio karo metu aktyviai rėmė pogrindinį geto pasipriešinimo judėjimą. Kitas – Hiršas Kadušinas – savamokslis išradėjas, su savadarbiu fotoaparatu padaręs virš tūkstančio fotografijų, liudijančių Kauno geto gyvenimą.

Autorius – Vytenis Jakas.

 

6. RAŠYTOJO JONO BILIŪNO NAMAS

J. Biliūno g. 14, Kačerginė

54.93247635782714, 23.725943398400684

Jonas Biliūnas – XIX a. pab. ir XX a. pr. lietuvių prozininkas, lyrinės prozos pradininkas Lietuvoje. 1906 m. kurį laiką gyveno Kačerginėje, dabartiniu adresas J. Biliūno g. 14.

„Namas, kuriame tik ką atvažiavęs apsigyvenau, stovėjo pačiame miške. Gražus vasarinis namas. Aplink kvepiančios pušys ir eglės atokaitoj snaudė, už kelių žingsnių vėsi upė plaukė... Čia sveikatos ieškodamas, pažadėjau visą vasarą išbūti...“ – taip apie savo namą Kačerginėje rašė J. Biliūnas apysakoje „Liūdna pasaka“.

 

7. KOPLYTSTULPIS JONUI BILIŪNUI ATMINTI

J. Biliūno g. tarp 14 ir 14 B namų, Kačerginė

54.93270848046484, 23.726336498641984

Minint Jono Biliūno 130-ąsias gimimo metines, 2009 m. pastatytas trijų metrų ąžuolinis koplytstulpis, kuriame pavaizduoti atversti knygų puslapiai su rašytojo pasakų personažais.

Jonas Biliūnas – XIX–XX a. lietuvių prozininkas, publicistas, lyrinės prozos pradininkas Lietuvoje. Rašytojas kurį laiką gyveno Kačerginėje ir čia sukūrė apsakymus „Abejojimas“, „Brisiaus galas“, „Vieną rudenio dieną“. Taip pat Kačerginėje gimė sumanymas ir apysakai „Liūdna pasaka“.

Koplytstulpio autorius – V. Vikšraitis.

 

8. JONO BILIŪNO AIKŠTĖ

Šalia J. Biliūno koplytstulpio

XX a. pr. Kačerginėje buvo dvi gegužinių aikštės. Abi labai mėgiamos garlaiviu atvykstančių vasarotojų, moksleivių, studentų, šaulių. Gegužinėse dalyvaudavo ir vietos gyventojai.

Pušimis apaugusio kalno papėdėje buvo scena, pakyla dūdų orkestrui, suolai žiūrovams, akmeninis aukuras. Natūraliai puiki akustika sustiprindavo K. Petrausko, A. ir S. Sodeikų balsus, dainų švenčių skambesį.

Linksmos ir triukšmingos šventės ilgainiui persikėlė į vieną šiandien likusią ir Jono Biliūno vardą turinčią aikštę.

 

9. TEKLĖS DAMBRAVIČIENĖS VILA

P. Mašioto g. 12, Kačerginė

54.93141560634671, 23.72545867000255

Ant kalno virš J. Biliūno vardo aikštės pušyne išlikęs Teklės Dambravičienės namas – vienas pimųjų Kačerginės vasarnamių „dačelių“. Apskritai, ši dvarininkė laikoma viena iš Kačerginės kurorto įkūrėjų, nes apie 1920 m. įsigijusi žemės pradėjo statyti pirmuosius vasarnamius nuomai.

Savo vasarnamyje dvarininkė apart kambarių nuomos teikė maitinimo paslaugas. Jos sūnus viloje mokė griežti Vincą Kudirką.

Pokariu vila buvo nacionalizuota ir atiteko Žemės ūkio akademijai (dabar VDU ŽŪA).

Vilą projektavo architektas E. A. Frykas.

 

10. ŠALTINIO AIKŠTĖ

J. Zikaro g., Kačerginė

54.931304777961444, 23.722577902804684

Tai svarbi Kačerginės miestelio gyventojų ir svečių susibūrimo vieta, įkurta netoliese Šaltinių pėsčiųjų tako. Aikštėje įrengtas meniškas fontanėlis, iš kurio trykšta šaltinio vanduo.

Čia taip pat puikuojasi Stasio Žirgulio sukurta kompozicija „Ryto paukščiai“ ir žarstekliu papuošta akmeninė stela „Amžių durys“, supažindinanti atvykusius svečius su miestelio legenda.

Vieną aikštės dalį sudaro poilsio zona, kitą – užima nemokama automobilių stovėjimo aikštelė, elektromobilių įkrovos stotelė, dviračių stovai.

 

11. RAŠYTOJO VINCO MYKOLAIČIO-PUTINO NAMAS

V. Mykolaičio-Putino g. 34, Kačerginė

54.932082603278026, 23.71314272938723

Poetas Vincas Mykolaitis-Putinas Kačerginę atrado vėlyvuoju savo gyvenimo laikotarpiu. Šiame name 1961–1967 m. jis vasarojo, kūrė ir gyvenimo saulėlydį pasitiko. Iš visų Lietuvos kurortų Kačerginę jis pasirinko dėl ypatingos tylos ir ramybės.

Tuo metu gyvenę kačerginiečiai dar pamena poetą rymantį prie lango ir stebintį aplinką, vaikštinėjantį takais palei mišką. Kačerginėje rašytojas vertė Adomo Mickevičiaus „Poną Tadą“, rašė atsiminimus, kūrė naujus eilėraščius, tvarkė savo raštų leidimą.

 

12. SKULPTŪRINIŲ SUOLELIŲ PARKAS

V. Mykolaičio-Putino gatvė, Kačerginė

54.93156798474933, 23.711671244857826

Parko pradžia laikomas Kačerginės bendruomenės centro projektas „Žmogus ir gamta. In Memoriam“, pradėtas 2008 m.

Projekto tikslas – išsaugoti rašytojo Vinco Mykolaičio-Putino atminimą, miestelio kultūrinį paveldą, skiriant didelį dėmesį bendruomenės vieningumo ir susitelkimo didinimui bei moksleivių švietimui ir ugdymui. Parko suoleliuose išraižytos poeto „Aukojau žemei“ eilės.

Kasmet šiame parke vyksta tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos žydėjimas“ šventės.

 

13. PRANO VAIČIUŠKOS VILA

J. Janonio g. 46, Kačerginė

54.93278702915573, 23.71205374064386

Gydytojas, brigados generolas ir visuomenininkas Pranas Vaičiuška (1876–1939) – reikšminga tarpukario Lietuvos asmenybė, aktyviai prisidėjusi prie valstybės kūrimo. Tai ir šios vilos statybų iniciatorius bei pirmasis jos gyventojas.

2014 m. antram gyvenimui prikelta vila šiandien laikoma viena sėkmingiausių kultūros paveldo atgaivinimo istorijų Kauno rajone: atstatyta visa buvusi pastato struktūra, išsaugota daug autentiškų elementų. Šiandien tai privatus gyvenamasis namas.

 

13. INŽINIERIAUS VIKTORO REKLAIČIO VILA

J. Janonio g. 86, Kačerginė

54.93031303656835, 23.70057216959824

Atvykęs į Kačerginę, Viktoras Reklaitis joje paliko vieną ryškiausių miestelyje architektūrinių paminklų – vilą. Manoma, kad vila turėjo iškilti maždaug apie 1935–1938 m. Kačerginės pagrindinėje gatvėje (J. Janonio g.), tuometiniame Palankių kaime.

Pasibaigus tarpukario laikotarpiui, ilgus metus pastato patalpose buvo įsikūrusi ambulatorija.

2016 m. vila buvo renovuota ir joje įsikūrė Kačerginės seniūnija, kasdien mielai priimanti turistus ir visus praeivius, norinčius pasidalinti Kačerginės istorijomis.

 

Laisvalaikis gamtoje

 

ŠALTINIŲ TAKAS

Šaltinio g.

54.929401938188356, 23.723622581187687

Šaltinių takas – tai 6 km ilgio pėsčiųjų trasa, besidriekiantis pro vaizdingą Kačerginės mišką.

Pakeliui praeisite pro dešimtis įvairaus dydžio ir formų skruzdėlynų, lapių ir barsukų olų, susipažinsite su kertinėmis miško buveinėmis, galėsite užsukti net į keturias apžvalgos aikšteles, nuo kurių atsiveria nuostabūs Nemuno vaizdai, Pyplių piliakalnis. Visa trasa sužymėta į žemę įkastais baltais stulpeliais, rodančiais kryptį.

Netoliese yra nemokama automobilių stovėjimo aikštelė, informacinis stendas.

 

MIŠKO POILSIAVIETĖ „BARSUKYNĖ“

Šaltinių g.

54.926724143169125, 23.714456088168504

Poilsiavietėje pastatyta stoginė, išdėstyti miško baldai, paruošti įvairūs atrakcionai vaikams. Dėl kalvoto reljefo žiemą poilsiavietė gausiai lankoma slidinėtojų, vaikai nuo kalniukų čiuožinėja rogutėmis.

Prie poilsiavietės trykšta skaidraus tyro vandens šaltinis, telkšo nedidelis tvenkinys su tilteliu.

 

MIŠKO POILSIAVIETĖ „APUOKYNĖ“

Šaltinių g.

54.92571473625362, 23.708531540435775

Erdvią poilsiavietės aikštę supa gražus kalvotame reljefe išaugęs pušynas. Į poilsiavietę veda ištisus metus gerai pravažiuojamas keliukas nuo Kačerginės plento. Poilsiavietėje pastatyta graži stoginė, miško baldai, šiukšliadėžės, įrengta laužavietė, įvairūs atrakcionai vaikams.

Poilsiavietė yra mėgstama Kačerginės miestelio ir aplinkinių kaimų gyventojų, čia ruošiamos Pusiaužiemio, Žemės dienos, Paukščių sutiktuvės šventės ir kiti renginiai.