Turtinga istorija
Nemuno vingyje ir žaliuojančio pušyno apsuptyje įsikūrusi Kačerginė – tikra ramybės oazė, žavinti ne tik gamtos ir architektūros objektais, bet ir turtinga istorija.
1933-aisiais miesteliui suteiktas kurorto statusas žymėjo tikrą Kačerginės aukso amžių. Nedidelis žvejų kaimelis ėmė sparčiai augti ir gražėti. Šalia pagrindinės gyventojų veiklos žvejybos steigėsi įvairūs sezoniniai aptarnavimo ir paslaugų verslai. Vasaros metu veikė paštas, telefonas, budėjo policijos atstovas. Aktyvaus laisvalaikio mėgėjai jėgas galėjo išbandyti teniso, futbolo ir kroketo aikštėse, pramogautojai – pasilinksminti šokiuose kurhauze, skambant orkestro muzikai. Kurorto statusas skatino ne tik intensyvią miestelio plėtrą, bet ir naujo, o kartu ir unikalaus architektūrinio veido formavimąsi. Vienas po kito Kačerginėje kilo mediniai vasarnamiai ir vilos.
Kurortą prie Nemuno itin pamėgo iš Kauno atvykstantys menininkai. Miestelį net imta vadinti artistų, o vėliau – valdininkų kurortu. Anuomet čia vasarojo ir vilas pasistatė skulptorius Juozas Zikaras, architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis, rašytojas Vincas Mykolaitis-Putinas, kiti žinomi to meto verslininkai, inžinieriai, teisininkai, advokatai ir gydytojai. Gydydamasis silpstančią sveikatą Kačerginėje kurį laiką gyveno ir lyrinės prozos kūrėjas Jonas Biliūnas. Miestelyje jis parašė savo gerai žinomus apsakymus „Brisiaus galas“ ir „Vieną rudens dieną“.
Išsaugota tarpukarį menančia medine architektūra Kačerginė garsėja iki šiol. Tai neatsiejama miestelio tapatybės dalis ir vienas svarbiausių jos akcentų. Nors daugelis tarpukariu Kačerginėje iškilusių pastatų buvo paprasti mediniai vasarnamiai, akį traukė ir keletas prabangesnių vilų. Iš kitų pastatų jos išsiskyrė didesniu dėmesiu detalėms bei ypatingais architektūros bruožais – savininko statusą pabrėžiančiais bokšteliais, detalių kupinais langų rėmais ir stogeliais. Vėliau, sovietmečiu, dauguma vilų prarado savo pirminę paskirtį ir išvaizdą – tapo ambulatorijomis, mokyklomis ir kitomis institucijomis.
Vaikštinėdami miestelio gatvėmis šiandien galite pasigrožėti naujam gyvenimui prikeltomis, bet autentišką išvaizdą išsaugojusiomis Kačerginės kurorto direktoriaus, inžinieriaus Viktoro Rėklaičio ir generolo, gydytojo Prano Vaiciuškos vilomis.
Upės artumas leido Kačerginei tapti klestinčiu tarpukario kurortu. Nemunas tuomet tarnavo kaip viena patogiausių, pigiausių ir greičiausių transporto arterijų, jungiančių Kačerginę su Laikinąja Lietuvos sostine – Kaunu. Sezono metu keliskart per dieną iš Kauno kursuojančiais garlaiviais čia atplaukdavo šimtai vasarotojų. Upė buvo ne tik svarbi susisiekimo jungtis, bet ir poilsio vieta. Miestelyje veikė du švaraus smėlio paplūdimiai, maudyklės, pasiplaukioti kvietė laiveliai.
Šiandien Kačerginę puošia sutvarkytos miestelio gatvės ir viešosios erdvės. Šaltinio aikštė tapo gyventojų ir svečių susibūrimo vieta. Aikštėje įrengtas meniškas fontanėlis, iš kurio trykšta gaivus šaltinio vanduo. Miestelio centre esantis Liepų parkas – puiki vieta atsikvėpti. Čia po atviru dangumi galima apžiūrėti besikeičiančias parodas, unikalias senovinių dviračių skulptūras, o kiekvieną liepos savaitgalį pasimėgauti muzikiniais vakarais. Žavinga ir pagal architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio projektą pastatyta Kačerginės Šv. Onos koplyčia. Iš medžio, lengva, perregimomis stiklo sienomis tarsi susilieja su ją supančia gamta.
Ne tik architektūra ir istorinis palikimas traukia užsukti į Kačerginę. Pušynais vingiuojantys vaizdingi maršrutai atveria nepakartojamas Nemuno panoramas ir apgaubia šilo ramybe. Vienas jų – kalvotais pušynais besidriekiantis Šaltinių takas. Šaltinių čiurlenimo lydimas maršrutas veda į legendomis apipintą Pyplių piliakalnį, nuo kurio atsiveria Nemuno ir Nevėžio santaka.
Būnant Kačerginėje atrodo, kad laikas tarsi sustoja. Ore tvyranti ramybė, gaivus pušynų kvapas, Nemuno tėkmė išvalo mintis ir leidžia pailsėti nuo kasdienio šurmulio.
Kerinti gamta
Mėgstantys pasivaikščiojimus gamtoje gali išbandyti Šaltinių taką (2,6–6 km), kuris nuves iki pat Pyplių piliakalnio. O dviračių mėgėjams nutiestas takas Zapyškis–Kačerginė–Ringaudai, kuris tęsiasi iki pat Kauno miesto Vytauto Didžiojo tilto.
Pasimėgauti atokvėpio akimirkomis galite Kačerginės prieplaukoje ir Liepų parke įrengtose pavėsinėse arba šalia Kačerginės esančiose poilsiavietėse „Apuokynė“ ir „Barsukynė“.
Sveikatinimo oazė
Apsilankę Kačerginėje galite paragauti Šaltinio aikštėje trykštančio šaltinio vandens, turinčio stebuklingų galių. Sakoma, kad nusibraukus juo veidą vieną kartą – atjaunėjama penkeriais metais.
Kaip atvykti?
Automobiliu
Patogiausia Kačerginę pasiekti automobiliu, važiuojant krašto keliu Nr. 140 Kaunas–Zapyškis–Šakiai. Kačerginė nuo Kauno nutolusi 17 km.
Viešuoju transportu
Vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais iš Kauno autobusų stoties (Vytauto pr. 24, Kaunas):
Nr. 157 Kauno autobusų stotis–Kačerginė–Ežerėlis
Nr. 165 Kauno autobusų stotis–Kačerginė–Lekėčiai
Nr. 166 Kauno autobusų stotis–Kačerginė–s. b. „Baldininkas“ (nuo balandžio 16 d. iki lapkričio 15 d.)
